Veikla
1946 m. gimė Birutė Marija Filomena Galdikas, kuri vėliau taps „viena žymiausių šimtmečio mokslininkių“ (enciklopedija „A to Z of Women in Science and Math“).
1966 m. British Columbia ir Kalifornijos (Los Andželas, JAV) universitetai jai suteikė psichologijos ir zoologijos mokslų bakalauro laipsnį. 1969 m. Kalifornijos universitete ji gavo antropologijos magistro, o 1978 m. – daktaro laipsnį.
Primatologijos specialistė Birutė Galdikas, kurios tiriamasis darbas susijęs su orangutangų studijomis ir išsaugojimu, susipažino su žymiu paleontologu iš Kenijos Louis Leakey ir pareiškė norą tirti orangutangus jų natūralioje aplinkoje – Indonezijos salose Borneo ir Sumatroje.
1971 m. mokslininkė atvyko į Borneo salą. Ji buvo viena iš trijų moterų, žymaus Louis Leakey pasekėjų, pasiryžusių tirti „paskutiniąją, medžiuose gyvenančią didžiąją žmogbeždžionę“, likusią šioje žemėje. B. Galdikas, kartu su Dian Fossey ir Jane Goodball, sudarė įžymiąją trijulę, kuri pasaulyje buvo žinoma „Leakey angelų“ vardu.
Trys mokslininkės, kurias įkvėpė Leakey, nutarė vykti į natūralią įvairių primatų (šimpanzių, gorilų ir orangutangų) aplinką. Leakey paskatino B. Galdikas vykti į civilizacijos nepaliestus Borneo tropinius miškus studijuoti orangutangų, kurių rūšys dar nebuvo ištirtos. Jos misijos tikslas buvo studijuojant orangutangus daugiau sužinoti apie žmogaus elgesio prigimtį ir tobulinti Leakey palikimą, papildyti jo mokslines žinias faktais apie orangutangų elgesį, aplinką ir mitybą. B. Galdikas mokslo bendruomenę praturtino vertinga informacija apie Indonezijos biologinę įvairovę, tropikų miškų tyrimus, atkreipė dėmesį į sparčiai nykstančius ir naikinamus orangutangus.
„Mano pirmieji metai toje srityje buvo atradimų metai, kai pats orangutango suradimas buvo jaudinantis įvykis, kai orangutango sekimas savaitę ar ilgiau buvo triumfas, kai viskas, ką aš sužinodavau apie orangutangus. buvo nauja“, – pasakojo B. Galdikas.
B. Galdikas įžengė į Borneo tropikų miškus su misija ištirti orangutangų elgesį, kad geriau suprastų žmogaus elgesio prigimtį. Vienas iš žmogaus ir orangutangų panašumų, pasak B. Galdikas, yra jų motiniškas instinktas. Kalifornijoje koledže ji pasakojo, kad orangutangai turi stipriausiai išreikštus motinos-jauniklio santykius iš visų žinduolių.
„Jei pažvelgsite į vienišo suaugusio orangutango gyvenimą, matysite, kad jo pasiruošimas gyvenimui vyksta tuo intensyviu periodu, kuris trunka nuo 7 iki 8, paprastai iki 10 metų, kai dar nesubrendęs orangutangiukas, patinas ar patelė visą be išimties laiką bendrauja su savo motina“, – pasakojo mokslininkė.
Indonezijos tropikų miškuose B. Galdikas praleido 37-erius gyvenimo metus. Per šiuos metus orangutangai beveik išnyko dėl brakonierių, kurie gaudydavo juos ir pardavinėjo žmonėms, zoologijos sodams ir laboratorijoms. 1990 m. ji padėjo atgauti ir sugrąžinti į tėvynę šešis orangutangų jauniklius, kurie buvo kontrabandos būdu išvežti iš Borneo. Bendradarbiaudama su vyriausybėmis, ji padėjo gauti reikiamus leidimus sugrąžinti šiuos šešis orangutangų jauniklius į jų gimtinę Indonezijoje. Šie orangutangai išgarsėjo kaip „Bankoko šešetukas“.
Salos gamta taip pat pateko į pavojų. B. Galdikas tikslas tapo ne tik išgelbėti orangutangus, bet ir išsaugoti aplinką, kurioje jie gyvena. Ji stengėsi išsaugoti orangutangus ir jų aplinką skaitydama paskaitas, pateikdama tyrimų medžiagą vietiniams Indonezijos gyventojams ir žmonėms užsienyje.
Iki dabar B. Galdikas dalyvauja daugelyje didelių projektų dėl orangutangų ir jų aplinkos gerovės. Ji išsaugojo Leakey stovyklą, vietą, kurioje gyvendama ji atlikinėjo mokslinius tyrimus. Ji daug dirba nykstančio Borneo miško atkūrimo srityje. B. Galdikas rūpinasi našlaičių orangutangų globos centru Borneo saloje. Svarbiausia, ji šviečia ir informuoja žmones apie „raudonųjų žmogbeždžionių“ svarbą, perteikia savo žinias mokslininkų bendruomenėms.
1986 m. Birutė Galdikas buvo viena iš Tarptautinio orangutangų globos fondo (OFI) Los Andžele, Kalifornijoje įkūrėjų, šis fondas turi savo padalinius Australijoje, Kanadoje, Indonezijoje, Taivanyje ir Jungtinėje karalystėje. Šiuo metu ji yra šios organizacijos prezidentė, Garbės prezidentė ir mokslinė direktorė. Nuo 1986 m. Orangutangų globos fondas yra įtakinga organizacija, remianti tyrimų ir gamtosaugos veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą orangutangų sugrąžinimo į gimtinę klausimais, skleidžia žinias apie orangutangus, tropinių miškų problemas šalyje ir užsienyje, orangutangų išsaugojimo tvarką užsienyje.
Dr. Galdikas, kaip ir Fossey ir Goodall, manė, kad primatų, mūsų artimiausių protėvių elgesio studijos padės mokslininkams geriausiai apibūdinti žmogaus elgesį. Galdikas atliko daug mokslinių stebėjimų ir tyrimų, susijusių su orangutangais ir jų natūralių buveinių apsauga. 1997 m. B. Galdikas buvo apdovanota „Kalpataru“ – tai yra aukščiausias apdovanojimas, kurį suteikia Indonezijos Vyriausybė už išskirtinę veiklą gamtos apsaugos srityje.
1987 m. pagal B. Galdikas rekomendacijas – po alinančių gaisrų Borneo saloje – 76 000 hektarai žemės buvo paversti rezervatu.